- valiūkas
- valiū̃kas, -ė smob. (2) Jn, K.Būg(Kv), J.Jabl, Š, BŽ499, RŽ, DŽ, FrnW, OGLII283, KŽ; I, LL73,78, Rtr kas turi daug valios, laisvės, tinginys, išdykėlis, padauža, palaidūnas: Valio[je] augintas bus valiū̃kas J. Valiū̃kai daba vaikai, į valias išleisti – ko ten, ko ten! Krš. Lig dešimties metų aš valiū̃kė buvau, nitnėko [nedirbau], žemės neturėjo tėvelis End. Abudu valiū̃kai buvo – ana valiū̃kė i ans Trk. Tik tą vieną dukterį tetura ir tą pačią į valiūkès išleis Pp. Nebuvom tokie valiū̃kai – nereik nė rokuoti Plt. Tėvai tokie geri žmonys, o vaikas koks valiū̃kas! Kv. Visi tokie valiū̃kai kuliganais paliekta Trk. Ne tas išsimokino, tas valiū̃kas, ką ten išmokys Gd. Ką tas valiū̃kas – duoda par dienas po miestą Vvr. Graži būtų mergikė, ale valiūkẽlė Ll. Valiū̃kė [marti], tinginė i valiū̃kė Krš. Valiū̃kas visą gyvenimą ir valiūkaus Vl. Vyrai valiū̃kai, anų laisva koja, tik ta karūmenė Akm. Tie valiūkai vaikai kvatoti, Magdelė į raudą Žem. Valiūkai, laukan, ar nematote, kad mamytė nugulė! LzP. Ei, tu mergelė, tu valiūkė̃lė, o ko tu išėjai nuo matušėlės? JD1497. Valiūkiùkas NdŽ. | prk.: Bepigu jot tokiu valiūkù Dt. ^ Vaikiukas valiū̃kas, mergelė vargšelė DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.